BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

galbūt

2009-11-12 parašė domosesuo

galbūt pagaliau aš jį radau?
galbūt pagaliau jis pats pas mane atėjo?
galbūt pagaliau man jį surado?

galbūt man tik savaitgalio tereikia…

Rodyk draugams

iš laiško man

2009-11-07 parašė domosesuo

Mieloji,
netyčiomis radau ištrauką iš tavo laiško. Viso jo niekada taip ir neperskaičiau, tačiau dabar, tokią lietingą šeštadienio popietę pasidarė šitaip gera ir ramu, prisiminus senas dienas, kol visi rūpesčiai buvo tokie maži ir nesvarbūs. Nors tada atrodė - ohoho! Iki šiol branginu Tave, Aviuke, kaip draugę, tą, su kuria kadaise buvo gera. Kaip tą, kuriai galėdavau išsikalbėti, išlieti visus savo širdies upelius, o kartais ir jūras. Kaip tą, kuri buvo šalia ir už kurią aš būčiau galvą padėjusi.

<…>Žinai,kartais pagalvoju:kam tokie draugai,su kuriais gali kalbėtis tik apie mokyklą,kiemą ar kasdienines problemas?..Ką tokia draugystė mums duoda,ką mums reiškia tie pokalbiai apie pažymius ar mokytojus,apie naujus kaimynės batelius ar apie tai,kad vakar per fiziką klasiokei kyšojo stringai?..

Nedaug yra mano gyvenime žmonių,su kuriais galiu kalbėtis apie ką nors daugiau.Na,ką čia slėpti-tik vienas.Ir tai yra Liūtė.Juk kartais taip norisi kažkam išsipasakoti,širdį atverti.Ir ne bet kam,o žmogui iš antrojo pasaulio.Ne tam,su kuriuo matomės kas dieną ir tik papletkinam naujienas,o tam,kuris žiūrėtų į pasaulį kitu kampu ir matytų realybę,kito žmogaus vidų ir jo sielą…<..>

Po to sekė tiek daug sunkumų. Pykomės, riejomės, apkalbinėjom viena kitą. Dėl Jūsų aš net pabėgau į kitą mokyklą, tapau tokia, kokie niekada anksčiau nebuvau. Turbūt turėčiau Tau už tai padėkoti.
Turbūt kartu ir nelikom todėl, kad aš buvau Liūtė, o tu - Avinėlis.

Prisimenu.

Rodyk draugams

nemyliu, NORIU ir GALIU

2009-11-07 parašė domosesuo

Šiandien supratau kiek LABAI D A U G aš visko noriu. Ir aš būtinai kada nors tai įgyvendinsiu:)

1. Sužinoti kokiam būvy ir stovy šiuo metu yra mano BuvęBuvę klasiokai. Arba tik kai kurie iš jų
2. Atsiauginti plaukus
3. Neapleisti rašymo ir kada nors vis dėlto pabaigti savo knygą
4. Sugroti su Pačiais dar bent trijuose koncertuose
5. Išeiti iš grupės
6. Nesigailėti (MOTYVAS - visa tai tebuvo tik nervų gadinimas, kuris tęsėsi daugiau nei metus)
7. Persikraustyti į kitą kambarį
8. Susitaupyti tapetams ir pasisiūti “sėdmaišį”
9. Parašyti laišką į Čikagą, bei keletą jų  į Vilnių, kad draugai nepamirštų
10. Priversti Tobuląjį pabučiuoti kaktusą
11. Daugiau niekada nebešnekėti su Tobuluoju (MOTYVAS - koks jis man draugas, jei ant manęs taip gražiai nusišvilpė? Daugiau niekada, daugiau nebereikia, daugiau nebenoriu)
12. Atsikratyti visų įsivaizdavimų Geležiuko linkme (MOTYVAS - negerai yra taip gyventi)
13. Pabaigti susiklijuoti visas nuotraukas ant sienos
14. Pasikviesti Aukselį arbatos
15. Visada stengtis įvykdyti pažadus, kuriuos duodu sau pačiai ir kitiems
16. Užsirašinėti kam paskolinau knygas (MOTYVAS - pusė iš mano knygų pabėgo - dingo - negrįžo)
17. Nebegniutulėti
18. Mažinti vaistų kiekį nuo galvos - nemigos (MOTYVAS - vis tiek geriu tik dėl to, kad sąžinei ir mamai ramiau būtų: “išgėrei - gal padės”)
19. Nebetraumuoti savo telefonų
20. Nepalikti darbų paskutinei minutei
21. Nuoširdžiai RUOŠTIS egzaminams
22. Nebeįsimylėti man iš tikrųjų nepatinkančių žmonių
23. Nebeprisirišti
24. Padovanoti Uranui kelionę į Antarktidą. Kur nors bagažo skyriuje. Bilietas į vieną pusę
25. Pamiršti visas senas nuoskaudas
26. Nebejuokinti Sidabrėlio su savo visais pastebėjimais
27. Išmokti vaikščioti ant batų su kulniuku (MOTYVAS - nes nusipirkau ir guli spintoj)
28. Visada atsiminti, kad myliu save tokią, kokia esu
29. Dažniau lankytis pas tėtį
30. Sužinoti ko iš tikrųjų nori Geležiukas
31. Išaugti iš vaikiškumo
32. Išvažiuoti gyventi į Vilnių. Arba už Atlanto
33. Iš tikrųjų DŽIAUGTIS gyvenimu
34. Padovanoti visus kadaise padarytus aviukus
35. Nusipirkti naujas stygas bosui
36. Pasikeisti

dievaži…

Rodyk draugams

r.ytojus

2009-11-05 parašė domosesuo

Rytoj brolis parvažiuoja.
Šėlsim. Ir šiaip, poryt savaitgalis, šiandien prisnigo, orai lyg ir nežada keistis. Šėlsim. Ak, kaip aš visada laukiu grįžtančio brolio. O tada, rodos, nieko nėra geresnio už sėdėjimą virtuvėj (jam kavos - santykis du su vienu - man arbatos. Be cukraus. Ir jis visada tai prisimena, visada padaro ją tokią…idealią) tada, kai visi jau seniai miega, kalbėti su juo apie viską - mokyklą, draugus, Uraną, Geležiuką, Aukselį, apie tai, kaip jis sulaužė dar vieną parkerį, apie globalinio atšilimo problemą, apie VISKĄ. Mano brolis man - gurkšnis vandens trokštančiam.
Rytoj į Kaniavą eisim.
Su Sidabrėliu visą savaitę rytojaus laukėm. Būdavo - gauni blogesnį įvertinimą už kokį kontrolinį ir kartoji sau mintyse: “penktadienį einam į Kaniavą, penktadienį einam į Kaniavą, penktadienį einam….”. Ir šiaip su Sidabrėliu būna gera. Vakar parašiau jai laišką. Smulkiausiom kokiomis tik begalėjau rašyt raidelėmis. Orientavausi į jos dažnai kartojamą frazė “tu DAR smulkiau rašyt negalėjai???”. Mielas Sidabriuk, juk neprakeikei manęs už tą laišką, juk taip? Žinai, kokia BRANGI man esi… (sotus-gerai moka gramatiką-brangina tai, ką turi)
Rytoj diena prieš savaitgalį.
Argi dar reikia komentarų? Galėsiu nueit miegot ketvirtą ryto, o keltis dvyliktą (prarasti visą dieną ir dėl to vaikščioti apsigniutulėjus, bet tai irgi savotiškai žavinga). Neturiu planų šiam. Ilsėsiuosi. Be to gi - brolis parvažiuoja. Laukiu brolio.
Rytoj fizikos kontrolinis.
Rytoj vėl žada sniegą.
Rytoj žadu būti geros kaip niekada nuotaikos - aplinkybės šito reikalauja. Ir niekas, NIEKAS, N I E K A S man jos nesugadins. Kad ir kaip besistengtų! Laukia ideali diena.

Su pagarba ir apkabinimu,
Liūtė ir visi jos vyrai ;*

Rodyk draugams

Tau ačiū

2009-11-04 parašė domosesuo

nes visa tai, kas geriausia, Dieve, Tu mums duodi nemokamai…

Rodyk draugams

pirmadienis skubant

2009-11-02 parašė domosesuo

Skubėti. Skubėti į vieną ar į kitą vietą, skubėti suaugti, daryti skubotus sprendimus. Visi mes šiandien atsikėlėme tam, kad skubėtume.
O aš - pramiegojau.

Baigėsi mano katino dienos, baigėsi. Prasidės jaučio. Arsiu. Nespėsiu nė apsidairyti ir štai aš vėl iki kaklo įpuolus į rutiną. O kol kas sunku susitaikyti ir prisitaikyti prie ritmo, prie to, kuriuo visi juda.
Greitkelyje namai - mokykla - repeticijų rūsys - namai neišeina viršyti greičio, deja.

———-

O aš - pramiegojau… jei ne Aukselis, dar ir dabar, turbūt tebesivartyčiau lovoje,  atostogų karštligės pagauta. Spėjau tik nusiprausti. Užsivyniojusi šaliką ant rankos, pusryčiams suvalgiusi saldainį skridau iki mokyklos. Vėlavau penkiolika minučių ir suolo draugui juokiantis (“aš tai tikrai nebūčiau bėgęs tokiu atveju”‘) raudonavau kaip vėžys. Šviežiai virtas. Bet bent jau mokytojai galėjau pasigirti, kad ĮSTOJAU! Gal todėl ir nepyko?
Per muziką miegojau.
Per etiką miegojau.
Už istoriją gavau devynis - džiaugiausi. Likusį laiką miegojau.
Bet šiaip ten šiandien buvo gera.
Ir kur tau nebus, kai nuolat lakstau Aukselio pašonėje, vis kartas nuo karto medžiodama Kito dėmesį.

Laukia du koncertai.
Ant pirštų galų pritryniau pūsles ir vis tiek - groju. Skubu išmokti. Skubu tobulėti. Bijau, kad per skubėjimą blogiau nebūtų. O vis dėlto kitaip neišeina.

———-

Nubudau tam, kad skubėčiau. Ir vis tiek visko nesuspėjau.

Rodyk draugams

pasauli, labas

2009-11-01 parašė domosesuo
nelaukiant autobuso

“Autobuso ir vaikino nesivaikyk - vienas nuėjo, kitas ateis”, tada pasakė Istorikė.
“Kad taip būtų: nuvažiavo Ikarusas, atvažiavo naujas”, pridėjo savo Aukselis. O, kaip juokėmės tada.

Tačiau ką daryti, jei ne tu jo, o jis tavęs laikosi įsikabinęs?
———-

Aš - Liūtė, Domo sesuo. Išsiskyrusių tėvų dukra.
Aš - katinas, pati sau Karalius.
Aš - boso partija mūsų dainose, žemos gyvenimo natos.
Aš turiu žmones. Ir jie turi mane.
Aš vis dar myliu tą, kuri už Atlanto. Tačiau nebegaliu mylėti to, kuris šalia.
Aš dievinu nupjautos žolės, lietaus ir juodųjų serbentų kvapą.
Aš geriu tik žaliąją arbatą.
Aš manau, kad cukrus visada ir viską sugadina.
Aš visada geriausiai jaučiuosi, kai lyja. Ar sninga.
Aš laukiu pirmadienių.
Aš negaliu važiuoti su mašina, jei pati nevairuoju.
Aš kiekvieną savaitgalį laukiu grįžtančio brolio. Jis visada vėluoja.
Aš esu ta, kuri neužmiega iki ketvirtos ryto.
Aš esu ta, kuri svajoja.
Aš esu ta, kuriai įžengus Daktarai sukioja pirštus ties smilkiniais. “Tai mergaitei viskas gerai”
Kaip sugedęs autobusas.

Aš esu ta, kuri gyvena.
Čia pat.

Rodyk draugams