BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

iš laiško man

Mieloji,
netyčiomis radau ištrauką iš tavo laiško. Viso jo niekada taip ir neperskaičiau, tačiau dabar, tokią lietingą šeštadienio popietę pasidarė šitaip gera ir ramu, prisiminus senas dienas, kol visi rūpesčiai buvo tokie maži ir nesvarbūs. Nors tada atrodė - ohoho! Iki šiol branginu Tave, Aviuke, kaip draugę, tą, su kuria kadaise buvo gera. Kaip tą, kuriai galėdavau išsikalbėti, išlieti visus savo širdies upelius, o kartais ir jūras. Kaip tą, kuri buvo šalia ir už kurią aš būčiau galvą padėjusi.

<…>Žinai,kartais pagalvoju:kam tokie draugai,su kuriais gali kalbėtis tik apie mokyklą,kiemą ar kasdienines problemas?..Ką tokia draugystė mums duoda,ką mums reiškia tie pokalbiai apie pažymius ar mokytojus,apie naujus kaimynės batelius ar apie tai,kad vakar per fiziką klasiokei kyšojo stringai?..

Nedaug yra mano gyvenime žmonių,su kuriais galiu kalbėtis apie ką nors daugiau.Na,ką čia slėpti-tik vienas.Ir tai yra Liūtė.Juk kartais taip norisi kažkam išsipasakoti,širdį atverti.Ir ne bet kam,o žmogui iš antrojo pasaulio.Ne tam,su kuriuo matomės kas dieną ir tik papletkinam naujienas,o tam,kuris žiūrėtų į pasaulį kitu kampu ir matytų realybę,kito žmogaus vidų ir jo sielą…<..>

Po to sekė tiek daug sunkumų. Pykomės, riejomės, apkalbinėjom viena kitą. Dėl Jūsų aš net pabėgau į kitą mokyklą, tapau tokia, kokie niekada anksčiau nebuvau. Turbūt turėčiau Tau už tai padėkoti.
Turbūt kartu ir nelikom todėl, kad aš buvau Liūtė, o tu - Avinėlis.

Prisimenu.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą

You must be logged in to post a comment.